Pastatų ūkio valdymas
Kuo galime padėti
Sutaupysime dalį lėšų, išleidžiamų atlyginimams ir įrangai pirkti
Pastatų ūkio valdymas – tai kompleksinė paslauga, garantuojanti ilgalaikį, efektyvų pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų funkcionavimą bei energetinių resursų valdymą.
Ši paslaugą teikiama nuo 2008 m. todėl turime sukaupę didelę patirtį ir šios srities profesionalų komandą. UAB „Sabelija“ bendras prižiūrimų pastatų plotas siekia 450 000 m2 . Paslaugos teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje.
- Statinio konstrukcijų techninė priežiūra;
- Elektros ūkio techninė priežiūra;
- Šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra;
- Gamtinių dujų (katilinių) sistemų techninė priežiūra;
- Vandentiekio ir nuotekų sistemų techninė priežiūra;
- Vėdinimo ir vėsinimo, sistemų techninė priežiūra;
- Gaisrines signalizacijos sistemos techninė priežiūra;
- Gaisro gesinimo sistemų ir gesinimo priemonių techninė priežiūra;
- Dūmų šalinimo sistemos techninė priežiūra;
Šilumos ūkio priežiūra vykdoma remiantis: Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėmis, patvirtintomis 2010 m. balandžio 07 d. įsakymu Nr. 1-111.
Kada privaloma paskirti asmenį atsakingą už šilumos ūkį?
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkas, o esant dalinei nuosavybei – bendrosios dalinės nuosavybės savininkai arba juos atstovaujantis asmuo turi būti paskyręs asmenį, atsakingą už šilumos ūkį, arba pasirašęs sutartį su asmeniu, turinčiu Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių priežiūros atestatą.
Šilumos ūkio priežiūros metu atliekami darbai:
- Šilumos punkto patalpos techninė priežiūra;
- Šildymo ir karšto vandens sistemų šilumokaičių techninė priežiūra;
- Šildymo ir karšto vandens sistemų siurblių techninė priežiūra;
- Šildymo prietaisų techninė priežiūra;
- Šildymo ir karšto vandens sistemų valdymo ir uždarymo armatūros techninė priežiūra;
- Šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų techninė priežiūra;
- Šilumos izoliacijos techninė priežiūra;
- Šildymo ir karšto vandens sistemų kontrolės ir matavimo prietaisų techninė priežiūra;
- Šildymo ir karšto vandens sistemų filtrų ir purvo rinktuvų techninė priežiūra;
- Paleidžiamas arba stabdomas šildymo sistemos darbas;
- Nustatomi optimalūs darbo rėžimai, siekiant ko efektyviau išnaudoti šildymo sistemą;
- Atliekami hidrauliniai bandymai;
- Atliekamas sistemų plovimas;
- Atliekamas sistemų remontas, avarijų lokalizavimas;
- Parengiamas šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas;
- Parengiama šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija;
- Parengiama šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros instrukcija.
Dujų ūkio priežiūra vykdoma remiantis: Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis 2012 m. gegužės 02 d. įsakymu Nr. 1-82
Kada privaloma paskirti asmenį atsakingą už dujų ūkį?
Nebuitiniai vartotojai, turintys 100 kW ir didesnės bendros galios dujinius prietaisus ar dujinius technologinius įrenginius, turi paskirti už vartotojo sistemos eksploatavimą atsakingus asmenis, atestuotus teisės aktų nustatyta tvarka. Nebuitiniai vartotojai, turintys iki 100 kW bendros galios dujinius prietaisus ar dujinius technologinius įrenginius, už vartotojo sistemos eksploatavimą atsakingo asmens paskirti neprivalo.
Dujų ūkio priežiūros metu atliekami darbai:
- Dujotiekių techninė priežiūra;
- Dujų slėgio reguliavimo įrenginių ir dujų slėgio reguliavimo įtaisų techninė priežiūra;
- Pastatų dujų sistemų techninė priežiūra;
- Matavimo priemonių techninė priežiūra;
- Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemų techninė priežiūra;
- Užtikrinama plieninių dujotiekių apsauga nuo korozijos;
- Paleidžiama ir stabdoma dujų sistema;
- Atliekami dujų sistemos derinimo darbai;
- Atliekami dujų sistemos bandymai;
- Atliekamas sistemų remontas, avarijų lokalizavimas;
- Parengiami dujotiekių ir įrenginių techniniai pasai;
- Parengiamos darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijos;
Elektros ūkio priežiūra vykdoma remiantis: Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėmis, patvirtintomis 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100.
Kada privaloma paskirti asmenį atsakingą už įmonės elektros ūkį?
Vartotojo elektros įrenginių eksploatavimui privalo būti skiriamas asmuo, atsakingas už elektros ūkį. Jei elektros įrenginių leista naudoti galia viršija 100 kW arba yra aukštosios įtampos įrenginių, šis asmuo turi turėti AK. Kitais atvejais atsakingas už elektros ūkį gali būti VK darbuotojas, turintis ne trumpesnį kaip 1 metų darbo su elektros įrenginiais stažą.
Jei turimų žemosios įtampos elektros įrenginių leista naudoti galia yra ne didesnė kaip 30 kW arba esant vienfaziam elektros įvadui, skirti asmenį, atsakingą už elektros ūkį, nebūtina.
Elektros ūkio priežiūros metu atliekami darbai:
- Organizuojama ir vykdoma elektros įrenginių techninė priežiūra;
- Organizuojami ir vykdomi elektros įrenginių remonto, montavimo, derinimo ir bandymo darbai;
- Užtikrinamas patikimas elektros įrenginių veikimas pagal Taisyklių, EĮĮT ir TET reikalavimus, darbuotojų saugą ir sveikatą.
- Nurašomi ir deklaruojami el. skaitiklių parodymai;
- Organizuojami ir atlikami izoliacijos ir įžeminimų varžų matavimai;
- Vykdomos žaibosaugos įrenginių apžiūros ir patikros;
- Teikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai elektros instaliacijos gerinimo ir elektros suvartojimo mažinimui;
- Parengiami įsakymai, sąrašai ir potvarkiai;
- Sudaromi atsakomybės ribų aktai;
- Braižomos elektros tinklų schemos;
- Parengiamas veikiančių elektros įrenginių profilaktinių bandymų, techninių apžiūrų grafikas;
- Užtikrinamas apsaugos nuo elektros poveikio priemonių parinkimas ir jų bandymas;
- Parengiamos elektrotechninio personalo pareiginių nuostatų ir saugos ir sveikatos instrukcijos;
- Organizuojamas elektrotechninio personalo atestavimas;
Statinių techninė priežiūra vykdoma remiantis: STR 1.07.03:2017 „STATINIŲ TECHNINĖS IR NAUDOJIMO PRIEŽIŪROS TVARKA. NAUJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO OBJEKTŲ FORMAVIMO TVARKA“
Kam privaloma vykdyti statinio techninę priežiūrą?
Remiantis STR 1.07.03:2017, 32 punktu: nesudėtingųjų statinių vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys Naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiems statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Kitais atvejais, statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti.
Statinių priežiūros metu atliekami darbai (išskyrus daugiabučius):
- Paskiriamas asmuo atsakingas už statinio techninę priežiūrą;
- Parengiamas statinio techninis (techninis – energetinis) pasas;
- Nuolat pildomas statinio techninės priežiūros žurnalas;
- Parengiami kasmetinių ar neeilinių apžiūrų aktai;
- Parengiami pastebėtų defektų aktai;
- Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai, kurie atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
- Kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui);
- Neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui;
- Organizuojami smulkūs remonto darbai.
Statinių priežiūros metu atliekami darbai (daugiabučiams):
- Paskiriamas asmuo atsakingas už statinio techninę priežiūrą;
- Parengiamas statinio techninis (techninis – energetinis) pasas;
- Nuolat pildomas statinio techninės priežiūros žurnalas;
- Parengiami sezoninių ar neeilinių apžiūrų aktai;
- Parengiami pastebėtų defektų aktai;
- Nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius;
- Periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros vykdomos pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui).
- Neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui;
- Organizuojami smulkūs remonto darbai.
Gaisro gesinimo sistemų priežiūra vykdoma remiantis: Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis patvirtintomis 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 ir Gesintuvų techninės priežiūros taisyklėmis patvirtintomis 2010 m. gruodžio 20d. įsakymu Nr. 1-360
Teikiamos paslaugos:
- Stacionarių gaisro gesinimo sistemų priežiūra ir bandymai;
- Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų priežiūra ir bandymai;
- Dūmų aptikimo ir šalinimo sistemų priežiūra ir bandymai;
- Pirminių gaisro gesinimo priemonių patikra;
- Žarnų bandymai ir perkantavimas;
- Prekyba gesintuvais ir jų laikymo spintelėmis, gaisro gesinimo žarnomis ir jų spintelėmis, nedegiais audeklais, pirmosios pagalbos rinkiniais;
- Vėdinimo sistemos patikra;
Norint užtikrinti saugų darbą, būtina naudoti patikimas, kokybiškas ir techniškai tvarkingas darbo priemones. Priemonių patikrą gali atlikti tik kompetetingas asmuo (gamintojo įgaliotas asmuo) laikydamasis gamintojo patikros nurodymų.
Teikiamos paslaugos:
- Nešiojamų kopėčių patikra;
- Lipynių patikra;
- Kilnojamų pastolių patikra;
- Vedlinių patikra;
- Apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonių patikra;
Statybų techninė priežiūra vykdoma remiantis: STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ ir Statybos įstatymu.
Kada privaloma paskirti statybų techninės priežiūros vadovą?
Statybų techninis prižiūrėtojas paskiriamas (išskyrus atvejus, kai statinių statyba vykdoma ūkio būdu) kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis:
- statybos projektu;
- rekonstravimo projektu;
- pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu;
- kapitalinio remonto projektu;
- griovimo projektu;
- griovimo aprašu.
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo:
- tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai;
- tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;
- tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas;
- kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti;
- atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.
Remiantis LR Statybos įstatymo, ketvirto skirsnio, keturiolikto straipsnio 11 punktu: kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai; statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.
Statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriumi gali būti statinio statybos vadovas ar inžinierius, turintis galiojantį vienos iš statybos techninės veiklos sričių vadovo atestatą arba ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo patirtį statybos srityje ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pažymėjimą. Svarbu paminėti, jog koordinatoriaus pareigoms paskirtas asmuo turi būti apmokytas ir atestuotas teisės aktų numatyta tvarka bei įgijęs teisę eiti šias pareigas:
- Koordinuoti reikalavimų, nustatytų statinio techniniame projekte bei statybos darbų technologijos projekte, bei kitų priemonių, susijusių su nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija, įgyvendinimą statybvietėje ir statinio statybos metu;
- Spręsti techninius ir (arba) organizacinius klausimus, ypač statybvietėje atliekant skirtingus darbus (darbų etapus) vienu metu arba vieną po kito;
- Įvertinti darbų (darbų etapų) atlikimo trukmę, kad ji nekeltų pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai;
- Atsižvelgus į darbų eigą ir atsiradusius pakitimus, koreguoti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, nustatytas statybos darbų technologijos projekte;
- Organizuos darbdavių bendradarbiavimą, keitimąsi informacija apie įgyvendinamas prevencijos priemones ir jų veiklos koordinavimą, vykdant nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją;
- Kontroliuoti statybvietėje nustatytų darbo tvarkos taisyklių laikymąsi.
Energinio naudingumo sertifikavimas vykdomas remiantis: STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“
Energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:
- naujai statomiems pastatams;
- rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis kaip 1000 kvadratinių metrų ir kurių rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu atliekamų darbų, susijusių su pastato energinio efektyvumo pagerinimu, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma;
- parduodant ar išnuomojant pastatus;
Energinio naudingumo sertifikavimas neprivalomas šiais atvejais:
- pastatų, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jei laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
- maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatų;
- laikinų pastatų, skirtų naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
- nedaug energijos sunaudojančių gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtų negyvenamųjų pastatų (įskaitant pastatus gyvuliams ir augalams auginti):
- kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų šildomas plotas, o likusi pastato šildomo ploto dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus;
- kurių šildymui naudojama tik technologinių procesų metu išsiskirianti šiluma (šiai pastatų grupei priskiriami technologinių procesų metu išsiskiriančia šiluma šildomi pastatai, į kuriuos tiekiamai šilumai gaminti nenaudojamas, prie pastato šildymo sistemos neprijungtas arba pastate jam šildyti neįrengtas nei vienas iš Reglamento 2 priedo 2.45 lentelėje išvardintas šilumos šaltinis);
- kuriuose šildymo sezono metu palaikoma ne aukštesnė kaip 10° C temperatūra;
- atskirai stovinčių pastatų, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
- poilsio paskirties, sodų paskirties pastatų, naudojamų ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
- nešildomus pastatus
