Civilinė sauga

Atsakomybė

Už civilinės saugos parengtį įmonėje atsako įmonės vadovas, kuris ir organizuoja civilinę saugą savo vadovaujamoje įmonėje.

I. Civilinės saugos sistemos paskirtis:

  • padėti vadovams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, išvengti ar patirti kuo mažiau žalos,
  • išlaikyti rimtį, išsaugoti savo ir darbuotojų gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką;
  • užtikrinti optimalų įmonės materialiniųišteklių panaudojimą gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms;
  • rengti darbuotojus praktiniams veiksmams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms;
  • perspėti ir informuoti darbuotojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsaugojimo būdus.

II. Ekstremali situacija – tai padėtis, kuri susidaro dėl gamtinių, techninių, ekologinių, socialinių priežasčių ar karo veiksmų ir sąlygoja staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba sukelia žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius.

Ekstremalių situacijų priežasčių rūšys:

  1. gamtinės – ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes (labai smarki audra, speigas, škvalas, lijundra, pūga, kaitra), masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas (žmonių, gyvūnų, augalų);
  2. techninės – įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos (elektros, šilumos, dujų, komunalinių sistemų avarijos) ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms;
  3. ekologinės – priežastys, sukeliančios sausumos būklės, atmosferos sudėties ir savybių, hidrosferos būsenos pakitimus (aplinkos oro, vandens, dirvožemio užterštumas; branduolinė avarija, tarša naftos produktais);
  4. socialinės – masinės riaušės ir neramumai, elektroninių duomenų vagystė ar sunaikinimas, žmogaus pagrobimas įkaitu, diversijos, teroro aktai, užsieniečių masinis antplūdis, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos ar kaimyninės valstybės teritorijoje;
  5. kitas ekstremalus įvykis – didelis gaisringumas, pavojingas radinys, kultūros vertybės sunaikinimas, žmonių sveikatos sutrikimai, psichinės būklės pakitimai, mirties atvejai dėl užsikrėtimo, apsinuodijimo ar fizinio poveikio.

III. Pasidomėkite, ar jūsų įmonės kaimynystėje esantys ūkio subjektai nekelia pavojaus jums ir jūsų darbuotojams (pvz., Netoli jūsų yra degalinė. Jūs negalite būti užtikrinti jos saugumu. Todėl jūs privalote pasirūpinti savo verslu ir darbuotojų saugumu).

Susiję įrašai:

Situacija, sukrėtusi mus visus, kelia įvairias emocijas ir kartais diktuoja mūsų elgesį. Išlikime ramūs, bet budrūs. Nepanikuokime, bet įsiklausykime ir labai atsakingai pasverkime darydami veiksmus, pasakydami vieną ar kitą žodį.

Civilinės saugos mokymuose didelis dėmesys yra kreipiamas ką turime daryti išgirdus civilinės saugos sirenos signalą, kaip elgtis prasidėjus karui ar pasirodžius priešiškiems kariams jūsų gyvenvietėje, kaip išgyventi likus priešo užimtoje teritorijoje ir kt. Šių mokymų metu papildomai yra koncentruojamasi į žmogaus elgesį ir jo būseną (stresą).

Streso valdymo mokymų tikslas:

  1. suteikti pagrindines žinias apie stresą,
  2. jo šaltinius ir požymius,
  3. lavinti streso valdymo įgūdžius.

Mokymų metu kalbėsime apie psichologinę sveikatą vykstant karui Ukrainoje. Kaip susitelkti į kasdienius darbus, išlikti ramiems ir nepasinerti į paniką.

Kodėl civilinės saugos mokymai būtent svarbu šiandien?

Šalia mūsų Astravo atominė elektrinė. Ar esame pasiruošę galimai radiacinei avarijai? Kokie Jūsų veiksmai išgirdus pavojaus signalą?

Gal negirdėjote, tik pasileidus atominei elektrinei įvyko gedimas. Tai kelia didelį pavojų ir susirūpinimą apie tolesnį jos darbą, bei galimą radiacijos paplitimą į aplinką. Mokykimės ir mokykime savo darbuotojus, kad išvengti galimų pavojingų padarinių sau, turtui ir aplinkai.

PASIRENGIMAS IR VEIKSMAI ĮVYKUS BRANDUOLINEI AVARIJAI ASTRAVO ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE ŠIANDIEN:

Civilinės saugos dokumentaciją sudaro civilinės saugos mokymų tvarkos aprašas, mokymo programa, protokolas, metodinė medžiaga ir naujausias priedas.

Priedą sudaro:

    1. Veiksmai prieš atominės elektrinės avariją:
      – šeimos planas;
      – vandens ir maisto atsargos;
      – išvykimo krepšys;
      – asmens apsaugos priemonės;
      – kalio jodido tabletės.
    2. Veiksmai atominės elektrinės avarijos metu:
      – gyventojų perspėjimas ir informavimas;
      – slėpimasis;
      – stabiliojo kalio jodido tablečių vartojimas;
      – vandens ir maisto atsargų apsauga.
    3. Veiksmai po atominės elektrinės avarijos:
      – gyventojų švarinimas;
      – gyventojų evakavimas.

Žmonių evakavimo planai rengiami pagal „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių”, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 6 priede nurodytus reikalavimus.

Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių
6 priedas

Pagrindiniai žmonių evakavimo plano reikalavimai

  1. Žmonių evakavimo planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo, kai pastatuose nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat, neatsižvelgiant į žmonių skaičių, mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose: ligoninėse, sanatorijose, slaugos namuose; viešbučių bei poilsio paskirties pastatuose. Žmonių evakavimo planas, jo simboliai ir tekstas turi būti matomi iš ne mažesnio kaip 1 m atstumo.
  2. Aukšto žmonių evakavimo plane būtina nurodyti: laiptines, liftus ir liftų holus, kambarius, balkonus, išorines kopėčias, taip pat laiptinių, liftų holų ir evakuacijos keliuose esančias duris.
  3. Viešbučių, motelių, senelių prieglaudų, pensionų, poilsio namų, nakvynės namų kambariuose turi būti gaisrinės saugos reikalavimų atmintinės, kuriose nurodyta, kaip elgtis kilus gaisrui. Kiekvieno kambario matomoje vietoje turi būti pakabintas žmonių evakavimo planas su užrašu „Jūsų kambarys…” Trumpalaikio apgyvendinimo objektuose privaloma gaisrinės saugos reikalavimų atmintines parengti ir užsienio (rekomenduojama anglų ir rusų) kalbomis.
  4. Pagrindinis evakuacijos kelias žmonių evakavimo plane turi būti pažymėtas ištisinė linija, atsarginis – punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės negu pastato aukšto žmonių evakavimo plano linijos. Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto žmonių evakavimo plane būtina nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias į pirmąjį pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės. Linijos, rodančios evakuacijos kelią, turi būti nubrėžtos iš kambario iki išėjimo į laiptinę arba kitą saugią vietą.
  5. Aukšto žmonių evakavimo plane simboliais turi būti pažymėta: žmonių evakavimo plano vietos, rankinių gaisro signalizatorių jungikliai, gaisriniai čiaupai, gaisrinių siurblių (elektrifikuotų sklendžių) jungikliai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų šalinimo įrenginių rankinio paleidimo jungikliai, elektros skydeliai, telefonai. Simboliai turi būti ryškūs ir gerai matomi.
  6. Aukšto žmonių evakavimo plane simbolius būtina aiškiai iššifruoti.
  7. Visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi būti supažindinti su žmonių evakavimo planu ir privalo mokėti juo naudotis.
  8. Žmonių evakavimo planą privalo patvirtinti įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas.
  9. Žmonių evakavimo plano sutartiniai ženklai pateikti lentelėje.

Tinkamas pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir mokėjimas elgtis joms įvykus pastaruoju metu tampa vis aktualesnis klausimas daugeliui įmonių vadovų. Ar Jūsų įmonė pasirengus ekstremalioms situacijos, ar Jūsų darbuotojai žino, ką daryti ištikus nelaimei, įsitikinkite atlikę civilinės saugos auditą.

Audito metu:

  1. LR Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymas 2009-12-22 Nr. XI-635 (Žin. 1998, Nr. 115-3230, 2009-12-31, Nr. 159-7207)
  2. Dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo, patvirtinta 2011 m. vasario 23 d. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-70
  3. PAGD 2014 m. sausio 30 d. direktoriaus įsakymas Nr. 1-137 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1-34 „Dėl Kriterijų ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2014, Nr. 2014-00847);
  4. Dėl galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės atlikimo rekomendacijų patvirtinimo, patvirtinta 2011 m. birželio 2 d. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-189
  5. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 718 nuo 2010 – 06 – 07 „Dėl civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.2010 Nr.69-3443)
  6. Dėl tipinių civilinių saugos mokymo programų patvirtinimo, patvirtinta 2010 m. liepos 21 d. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-219 (pakeitimas 2014.05.26 Nr.1-208)
  7. Dėl Lietuvos respublikos vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1295 „Dėl civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 2012 m. balandžio 4 d. Nr. 384
  8. PAGD prie VRM direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. 1-348 ,,Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centro civilinės saugos mokymo programų patvirtinimo“(TAR 2014 Nr. 2014-12794).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos „Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo”, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1028:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai ir kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų prevenciją vykdo jų kompetencijai priskirtose veiklos srityse ir rengia prevencijos priemonių planus (toliau – planas).
5. Planas tvirtinamas 3 metams. Plane turi būti nurodyti tikslai, prevencijos priemonės jiems pasiekti, atsakingieji vykdytojai, įgyvendinimo terminai, nustatyti vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, pagal kuriuos bus įvertintas tikslų įgyvendinimas.
8. Ūkio subjektai ir kitos įstaigos plane numato ir vykdo prevencijos priemones:
8.1. skirtas gresiančioms ekstremaliosioms situacijoms, nustatytoms atlikus ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, išvengti arba jų susidarymo galimybėms sumažinti, o joms susidarius – padariniams sumažinti;
8.2. susijusias su darbuotojų civilinės saugos mokymu ir pratybomis;
8.3. skirtas darbuotojams apie vidinius ir išorinius pavojus, galinčius daryti neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ar gyvybei, turtui ar aplinkai, taip pat prevencijos priemones ir veiksmus, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, informuoti ir šviesti.
9. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai ir kitos įstaigos vykdo nuolatinę plano įgyvendinimo stebėseną. Kiekvienų metų I ketvirtį parengia praėjusių metų ataskaitas, kuriose nurodo planuotas ir įvykdytas prevencijos priemones, tikslų įgyvendinimo rezultatus, prevencijos priemonių įvykdymo arba neįvykdymo priežastis ir šias ataskaitas pateikia:
9.1. valstybės institucijos ir įstaigos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui;
9.2. savivaldybių institucijos ir įstaigos – apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai;
9.3. ūkio subjektai ir kitos įstaigos – savivaldybės administracijos direktoriui.
11. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai ir kitos įstaigos kiekvienų metų I ketvirtį peržiūri, ar plane nurodytos ir įvykdytos prevencijos priemonės pašalino priežastis (sąlygas), dėl kurių gali susidaryti ekstremaliosios situacijos, ar sumažino jų galimus padarinius, ar įgyvendinti plane nurodyti tikslai, ar prevencijos priemonės atitinka ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, prireikus planą patikslina.

EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANŲ RENGIMAS

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planai rengiami remiantis „Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinėmis rekomendacijomis”, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-70.

Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai ir įstaigos, kurie atitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1-134 nustatytus kriterijus, rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.

Patvirtinto ar atnaujinto plano skaitmeninė versija siunčiama savivaldybės administracijos direktoriui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo plano patvirtinimo ar atnaujinimo dienos. Jeigu ūkio subjekte, kitoje įstaigoje susidariusio įvykio padariniai galėtų išplisti daugiau nei vienoje savivaldybėje, plano kopija ir (ar) skaitmeninė jo versija siunčiama ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams).

Ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai su planu, jo atnaujinimais supažindinami civilinės saugos mokymų darbo vietose metu. Darbuotojams kalendorinio veiksmų plano pagrindu parengiamos atmintinės, kad jie žinotų savo funkcijas įvykus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, susidarius ekstremaliajai situacijai. Šios atmintinės turi būti jų darbo vietoje, gerai matomos ir lengvai prieinamos.

Plane turi būti aprašyta:

  • kas, kada, kokiu būdu įspės darbuotojus apie kilusį pavojų arba informuos apie susidariusią ekstremaliąją situaciją;
  • kas ir kam turi pranešti apie įmonėje kilusį įvykį, kas yra atstovas spaudai ir pan.;
  • kas vykdys konkrečius reikalingus veiksmus: kas priims sprendimus, organizuos gaisro gesinimą, turto evakavimą, išjungs elektros energiją, kaip bus naikinami užkrečiamosiomis ligomis sergantys gyvuliai ir pan.;
  • kas organizuos darbuotojų evakavimą, kur darbuotojai bus evakuojami, kaip tai bus organizuojama;
  • darbuotojų apsaugos nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių dėl gresiančio ar susidariusio įvykio, organizavimas, aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis (kas ir kaip išduos asmeninės apsaugos priemones ir pan.);
  • kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės (kur jie yra, kas ir per kiek laiko juos parengs priimti žmones, kas juose dirbs ir pan.);
  • pirmosios pagalbos teikimo darbuotojams, nukentėjusiems įvykių metu, organizavimas;
  • materialinių išteklių telkimo procedūros gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams likviduoti ir jų padariniams šalinti (kokių išteklių gali prireikti, iš kur jie bus paimti, kas juos paims ir pan.).

EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANŲ AUDITAS

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planai rengiami remiantis „Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinėmis rekomendacijomis”, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-70.

Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai ir įstaigos, kurie atitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1-134 nustatytus kriterijus, rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.

Plano tikslinimas, atnaujinimas:
    12.1. tikslinimas – plane esančios informacijos pakeitimas ir (ar) papildymas. Ilgainiui gali keistis ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos darbuotojai, jų telefonų numeriai, materialinių išteklių suvestinėse, kalendoriniuose veiksmų planuose, schemose pateikti duomenys ir t. t. Tikslinimo procedūra atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Patikslinto plano kopijos (plano išrašai) išsiunčiamos į planą įtrauktoms institucijoms;
     12.2. plano atnaujinimas – procesas, kai planas yra peržiūrimas iš esmės. Jį rekomenduojama atlikti vieną kartą per 3 metus arba anksčiau, atsižvelgiant į plano tikslui pasiekti įtaką turinčius veiksnius (pvz., įvykus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, susidarius ekstremaliajai situacijai, po civilinės saugos pratybų, atsiradus naujiems pavojams, pasikeitus civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar įvykus kitiems pokyčiams, didinantiems ekstremaliųjų situacijų riziką ir keliantiems galimą pavojų jų kompetencijai priskirtoms veiklos sritims (sektoriams), civilinės saugos požiūriu svarbioms funkcijoms. Plano atnaujinimai turi būti suderinti su institucijomis, kurios yra įtrauktos į planą, patvirtinto plano kopijos (plano išrašai) išsiunčiamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, taip pat į planą įtrauktoms institucijoms.

Patvirtinto ar atnaujinto plano skaitmeninė versija siunčiama savivaldybės administracijos direktoriui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo plano patvirtinimo ar atnaujinimo dienos. Jeigu ūkio subjekte, kitoje įstaigoje susidariusio įvykio padariniai galėtų išplisti daugiau nei vienoje savivaldybėje, plano kopija ir (ar) skaitmeninė jo versija siunčiama ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams).

LR Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnis.
Ūkio subjektų ir kitų įstaigų funkcijos, įgyvendinant civilinės saugos sistemos uždavinius.

  1.  Ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo:
  2. Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų civilinės saugos pratybas ir mokymą;

Civilinės saugos mokymą darbo vietose sudaro:

  1. mokymas vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintomis tipinėmis civilinės saugos mokymo programomis;
  2. mokymasis veikti vadovaujantis savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, jeigu ūkio subjektas, kita įstaiga turi vykdyti jame nurodytus civilinės saugos uždavinius;
  3. mokymasis veikti vadovaujantis ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, jei ministerija, kita valstybės institucija ir įstaiga, ūkio subjektas ar kita įstaiga privalo tokį planą parengti.

Darbuotojų civilinės saugos mokymai organizuojami remiantis „Tipinių civilinės saugos mokymo programomis”, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1-219:

  1. Ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų tipinės civilinės saugos mokymo programos (toliau – Programa) tikslas – mokyti ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojus, kaip pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms, kaip elgtis joms gresiant ar susidarius.
  2. Mokymą pagal Programą organizuoja ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Jis nustato bendrą darbuotojų civilinės saugos mokymo tvarką vadovaujamame ūkio subjekte, kitoje įstaigoje.
  3. Ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų civilinės saugos mokymas yra įforminamas protokolu, kurį pasirašo ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir asmuo, vykdęs mokymą.
  4. Ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų civilinės saugos mokymui pagal pasirinktą temą (-as) kasmet turi būti skiriamos ne mažiau kaip 2 akademinės valandos. Atsižvelgiant į aktualijas ar ūkio subjekto, kitos įstaigos specifiką, galima pasirinkti kitas civilinės saugos temas ir (ar) ilginti numatytą mokymo trukmę.

Ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų civilinės saugos mokymo temos:

  1. Civilinės saugos sistema, jos valdymo ir veikimo principai ir teisiniai pagrindai;
  2. Ūkio subjektų, kitų įstaigų ir gyventojų teisės ir pareigos civilinės saugos srityje;
  3. Gamtiniai, techniniai, ekologiniai ir socialiniai pavojai, jų priežastys ir galimi padariniai;
  4. Saugus elgesys ir veiksmai įvykus ekstremaliajam įvykiui ūkio subjekte, kitoje įstaigoje, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai;
  5. Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės, taikomos ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų apsaugai;
  6. Gyventojų perspėjimo ir informavimo organizavimas. Civilinės saugos signalai;
  7. Gyventojų evakavimo organizavimas.

Civilinės saugos pratybos organizuojamos remiantis „Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašu”, patvirtintu LR Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1295 bei „Civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodinėmis rekomendacijomis”, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-225:

9. Pratybos organizuojamos šiuo periodiškumu:
9.3. ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų pratybos:
9.3.1. funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai;
9.3.2. stalo pratybos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus, išskyrus tuos metus, kai rengiamos funkcinės pratybos.

Stalo pratybose dalyvauja institucijų atstovai, priimantys sprendimus. Jų metu aptariamos naujos su reagavimu ar padarinių šalinimu susijusios problemos, reagavimo koncepcijos, sąveika, reaguojančių į ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tarnybų, institucijų savitarpio supratimas, derinami ekstremaliųjų situacijų valdymo, sąveikos planai. Stalo pratybos vyksta ne imituojamo įvykio vietoje, o posėdžių, konferencijų salės, ekstremalių situacijų komisijų, operacijų centrų patalpose. Jų metu nereikia bandyti jokių reagavimo ar komunikavimo veiksmų. Stalo pratybų esmė – pasiekti susitarimų ir suderinti būsimus reagavimo veiksmus institucijos viduje arba su kitomis institucijomis.

Pratybos organizavimo etapai yra:

  1. pratybų planavimas;
  2. pasirengimas pratyboms;
  3. pratybų eiga;
  4. pratybų įvertinimas.

Pirmiausia rengiantis pratyboms priimamas civilinės saugos sistemos subjekto, organizuojančio pratybas, vadovo įsakymas „Dėl pasirengimo civilinės saugos pratyboms ir jų vykdymo”. Ruošiamas pratybų planas, pratybų sąlygos, organizaciniai nurodymai dalyviams. Pratybos prasideda pratybų vadovui paskelbus pratybų pradžią. Pratybų koordinatoriai perduoda dalyviams pratybų sąlygas (pradiniai duomenys, papildomi duomenys, papildomi įvykiai), pagal kurias reaguojama. Pratybų pabaigą skelbia pratybų vadovas. Stalo pratybos vyksta seminaro arba diskusijų forma: 1. seminaro forma rekomenduojama rengiant valstybės ir savivaldybės lygio pratybas, kai sprendžiamos su daugeliu organizacijų susijusios problemos, planuojama sutelkti daug dalyvių ir nagrinėjamu klausimu siekiama išklausyti kiekvieno dalyvio nuomonę. Dalyviams iš anksto pateikiama bendra pratybų situacija ar sąlygos, o pratybų metu dalyviai pristato pranešimus per pratybas nagrinėjamais klausimais. Vėliau pranešimus rašytine forma dalyviai perduoda pratybų vadovui ar koordinatoriui; 2. diskusijų forma gali būti naudojama visų lygių stalo pratyboms. Ji rekomenduojama nagrinėjant problemas, susijusias su keliomis organizacijomis, arba vienoje organizacijoje, kai reikia detaliai išnagrinėti ne daug, bet vieną ar keletą problemų. Diskusija vyksta, kai pratybų situacija ar sąlygos pateikiamos atskiriems dalyviams ar visai grupei. Pratybų metu priimtus sprendimus dalyviai sutartu būdu pristato pratybų vadovui. Pasibaigus pratyboms, pratybų vadovas nedelsdamas organizuoja pratybų aptarimą, kuriame turėtų dalyvauti pratybų organizatoriai, dalyviai, vertintojai, stebėtojai. Aptarimui vadovauja pratybų vadovas. Aptarimo tikslas – sužinoti pirmuosius dalyvių įspūdžius apie pratybas, iškilusias problemas, pratybų naudą. Išsakytos dalyvių mintys gali būti panaudotos rengiant pratybų ataskaitą.

Vykdant pratybas diskusiją forma būtina parengti:

  • Įsakymas „Dėl pasirengimo civilinės saugos pratyboms ir jų vykdymo”;
  • Organizaciniai nurodymai;
  • Stalo pratybų vertinimo anketa;
  • Pratybų ataskaita Esant poreikiui rengiama: Pratybų sąlygos, Pratybų taisyklės.

Pasibaigus pratyboms vertintojai turi surašyti vertinimo išvadas ir pateikti jas asmeniui, atsakingam už vertinimą. Asmuo, atsakingas už vertinimą, vadovaudamasis vertinimo išvadomis, rengia vertinimo ataskaitą ir pateikia ją pratybų vadovui. Pratybų vadovas, vadovaudamasis vertinimo ataskaita, pateiktomis pratybų vertinimo anketomis ir savo pastebėjimais, atlieka galutinį pratybų vertinimą ir išvadas įrašo į pratybų ataskaitą.

Funkcinės pratybos skirtos įvertinti, tobulinti ir mokytis vykdyti konkrečias funkcijas ar procedūras, numatytas ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose (pav. evakavimas, žmonių paieška ir gelbėjimas, karantino režimo įvedimas, riaušių valdymas, cheminių medžiagų surinkimas, informacijos valdymas ir pan.). Funkcinėse pratybose dažniausiai dalyvauja viena ar keletas institucijų, atliekančios pratybose išbandomas funkcijas ar procedūras. Funkcinės pratybos gali vykti patalpose ar imituojamo įvykio vietoje. Tai priklauso nuo pratybų tikslo ir tikrinamų procedūrų.

Pratybos yra organizuojamos siekiant gerinti pratybose dalyvaujančių institucijų pasirengimą reaguoti į gresiantį ar susidariusį įvykį, ekstremaliąją situaciją bei:

  • įvertinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų veiksmingumą,
  • peržiūrėti reagavimo į ekstremaliąją situaciją strategiją, įvertinti reagavimo procedūras,
  • išsiaiškinti ar pakanka pajėgų bei materialinių išteklių,
  • patikrinti specialistų pasirengimo lygį.
  1.  Kaip yra vykdomos funkcinės pratybos?
  2. Kas vykdoma funkcinių pratybų metu?
  3. Kokia funkcinių pratybų eiga?

Civilinės saugos funkcinės pratybos rengiamos remiantis „Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašu” ir „Civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodinės rekomendacijas”.

Pratybos organizavimo etapai yra:

  1. pratybų planavimas;
  2.  pasirengimas pratyboms;
  3. pratybų eiga;
  4. pratybų įvertinimas.

Pirmiausia rengiantis pratyboms priimamas civilinės saugos sistemos subjekto, organizuojančio pratybas, vadovo įsakymas „Dėl pasirengimo civilinės saugos pratyboms ir jų vykdymo”. Ruošiamas pratybų planas, pratybų sąlygos, organizaciniai nurodymai dalyviams, imitacinės priemonės (jeigu reikia). Pratybos prasideda pratybų vadovui paskelbus pratybų pradžią. Pratybų koordinatoriai perduoda dalyviams pratybų sąlygas (pradiniai duomenys, papildomi duomenys, papildomi įvykiai), pagal kurias reaguojama. Pratybų pabaigą skelbia pratybų vadovas. Pasibaigus pratyboms vertintojai turi surašyti vertinimo išvadas ir pateikti jas asmeniui, atsakingam už vertinimą. Asmuo, atsakingas už vertinimą, vadovaudamasis vertinimo išvadomis, rengia vertinimo ataskaitą ir pateikia ją pratybų vadovui. Pratybų vadovas, vadovaudamasis vertinimo ataskaita, pateiktomis pratybų vertinimo anketomis ir savo pastebėjimais, atlieka galutinį pratybų vertinimą ir išvadas įrašo į pratybų ataskaitą.

kuo galime padeti

Kuo galime padėti?

Susisiekite su artimiausiu skyriumi ir pasirūpinsime jūsų darbuotojų saugumu
Scroll to Top