Profesinės rizikos vertinimas

Kuo galime padėti

Profesinės rizikos vertinimas – nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija

Profesinės rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų, kiek įmanoma, sumažinta.

Rizikos vertinimas atliekamas šiais etapais:

  1. parengiamieji darbai;
  2. rizikos veiksnių tyrimas, rizikos dydžio nustatymas, sprendimo dėl rizikos priimtinumo priėmimas;
  3. rizikos pašalinimas ar sumažinimas;
  4. rizikos stebėjimas.

Profesinės rizikos vertinimo proceso įgyvendinimas įmonėje padės užtikrinti įmonės veiklos efektyvumą, svarbiausio įmonės resurso – darbuotojo sveikatos išsaugojimą.

Atlikus profesinės rizikos vertinimą Jūs sužinosite:

  • realią darbų saugos ir darbo sąlygų būklę įmonėje;
  • kaip gerinti darbo sąlygas pagal pateiktas profesinės rizikos vertinimo išvadas;
  • kuriose darbo vietose rizika nepriimtina, o kuriose priimtina ar toleruotina , kur reikia įdiegti kolektyvines apsaugos priemones ar darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

Darbuotojams dirbant geromis ir sveikomis darbo sąlygomis bus geresnis darbo našumas, geresni darbo rezultatai. Kai darbuotojų saugumu ir sveikata rūpinasi darbdavys, tai yra didelė motyvavimo priemonė geram ir našiam darbui.

Įmonės, atitinkančios Europos Sąjungos reikalavimus, gali lygiaverčiai konkuruoti su Europos įmonėmis, išsiplečia jų rinka.
2012 m. lapkričio mėn 01 d pasikeitė profesinės rizikos vertinimo nuostatai. Vadovaujantis nauju teisės aktu rizikos vertinimas tapo labiau diferencijuotas.

UAB „Sabelija“ Fizikinių matavimų laboratorija atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2018 reikalavimus ir akredituota atlikti apšvietimo, šiluminės aplinkos, elektromagnetinių laukų, vibracijos, akustinio triukšmo matavimus. Akreditacijos pažymėjimą galite rasti skiltyje „Licencijos”.

Susiję įrašai:

Darbdavio pareiga yra atlikti darbo vietų profesinės rizikos vertinimą (LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 2 p.). Darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (toliau – darbdavys) organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Profesinės rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961.

Profesinės rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

UAB „SABELIJA“ šią vasarą skelbią saugią vasarą. Mes siūlome jums pasirūpinti savo ofiso darbuotojų sveikatą ir įsivertinti profesinę riziką. Tik šią vasarą UAB “SABELIJA“ siūlo geriausią kaina vertinimui atlikti.

Plačiau apie pačius pasiūlymus ir kainas prašome kreiptis nurodytais mūsų skyrių kontaktais.

NEPAMIRŠKITE! Profesinės rizikos vertinimo proceso įgyvendinimas įmonėje, padės užtikrinti įmonės veiklos efektyvumą bei svarbiausio įmonės resurso darbuotojo sveikatą.

Fiziniai veiksniai nusako situacijas, kurios gali iššaukti nelaimingą atsitikimą, ko pasekoje darbuotojas gali būti traumuotas. Fiziniai veiksniai, kurie gali būti traumavimo priežastimi ir darbuotojai turi atkreipti dėmesį į savo darbo aplinką:

  • Elektros srovė – žmogų paveikus elektros srove, statine elektra (esant netvarkingai elektros instaliacijai, neįžemintiems matavimo prietaisams, trumpam jungimui, srovės nutekėjimui į korpusą ir t.t.), galimas sąmonės netekimas, raumenų, balso stygų paralyžius, šokas, kvėpavimo, vidaus organų ir širdies veiklos sutrikimai ir/ar net staigi mirtis.
  • Gaisro pavojus — galimi įvairių sunkumų kūno nudegimai, o taip pat nuo degančių medžiagų sklindantys dūmai gali net mirtinai apnuodyti žmogaus organizmą.
  • Darbuotojų apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų kvaišalų — sąlygoja nelaimingą atsitikimą savo ir kitų darbuotojų atžvilgiu.
  • Darbo vietos ar evakuacinių išėjimų užkrovimas ir užvertimas pašaliniais daiktais – Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai II sk. 9.5 p Keliai bei durys, vedantys į evakuacinius kelius ir išėjimus, privalo būti be kliūčių, kad bet kuriuo metu nekliudomai galima būtų jais naudotis.
  • Buvimas pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimo zonose –  ko pasekoje darbuotojas gali patirti sužalojimus dėl auto įvykio.
  • Kritimas, paslydimas, griuvimas esant nelygiam, slidžiam, šlapiam pagrindui (nešvarios, slidžios grindys, išmėtyti daiktai. lauke sniegas, ledas, lapai), – ko pasekmėje galimos įvairaus sun­kumo traumos: kaulų lūžiai, kaulų ir raumenų sistemos sužalojimai
  • Pavojus susižeisti dėl darbuotojų neatsargaus elgesio tarpusavyje
  • Krintančių daiktų smūgiai ir atskirų kūno dalių traumavimas
  • Pavojus susižeisti aštriomis įrankių dalimis
  • Galimybė apsideginti nuo karštų įrenginių paviršių
  • Mechaninis sąlytis su darbo įrenginių judančiomis dalimis – nuo judančios įrenginio dalies gali būti išmesta medžiaga (drožlės, dulkės).
  • Atsitrenkimas, prispaudimas, konstrukcijų, įrangos, įrankių, sutvirtinimų, pervežamos (pernešamos) įrangos ir kt. griūtis, kritimas ant dirbančiojo – ko pasekmėje galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, kaulų ir raumenų sistemos sužalojimai.

Pereinamojo laikotarpio šalyse, tokiose kaip Lietuva, psichosocialinių veiksnių reikšmė yra žymiai didesnė, negu gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Prie visuotinai pripažintų psichosocialinių veiksnių , susijusių su darbo aplinkos sąlygomis, susijusių su darbo reikalavimais, susijusių su darbo organizavimu, susijusių su darbo turiniu, susijusių su darbuotojų tarpusavio santykiais ir/ar santykiais su darbdaviu, čia prisijungia papildomi veiksniai:

  1. Profesinio pasirengimo (kvalifikacijos) stoka,
  2. Menkas materialinis darbo vietų aprūpinimas, taupant pinigus dirbančiųjų sveikatos sąskaita.
  3. Ilgalaikį stresą sukeliančios konfliktinės situacijos darbe pablogina savijautą, sukelia miego sutrikimus, baimę ir depresiją. Stresas padidina tikimybę atsirasti psichikos sutrikimams arba padidina jaučiamą širdgėlą. Streso hormonams veikiant smegenis, sutrinka atmintis. Įspėjamieji požymiai nerimo jausmas, netikrumas, irzlumas, pyktis, baimė, panika, nesugebėjimas susikoncentruoti ir mąstymo blokados. Stresas yra dažnesnis vyrų tarpe – 80%, kiek retesnis moterims – 64%. Pastoviu kasdien pasireiškiančiu stresu skundžiasi 17% dirbančiųjų asmenų, kurių didžioji dalis – vyrai.

Tokie pojūčiai padidina nelaimingų atsitikimų, gedimų, avarijų skaičių, prastovų laiką dėl ligos arba darbuotojo nebuvimo, darbuotojų kaitą, produktyvumo ir kokybės praradimą.

Darbdaviai turi būti budrūs savo darbuotojų streso požymiams. Įmonių planuose ne tik turėtų būti įtrauktas psichosocialinių veiksnių vertinimas, tam kad išsiaiškinti psichosocialinį foną įmonėje, bet ir numatomi pagalbos šaltiniai darbuotojams ypač jaučiantiems stresą. Psichosocialinių veiksnių tyrimas vykdomas anketavimo būdu, kai darbuotojams pateikiamos anketos. Tyrimai gali būti atliekami pagal anketas. Tyrimų duomenys susisteminami ir parengiamos prevencinės streso mažinimo priemonės. Tam gali būti naudojami tiek vidiniai, tiek išoriniai pagalbos šaltiniai.

Psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241

Apie 24 % darbuotojų kenčia nuo nugaros skausmų, 22% darbuotojų skundžiasi kitais raumenų pakenkimais. Šie pakenkimai sukelia ne tik darbingumo netekimą, bet ir finansinius nuostolius darbdaviui.

Kuriant darbo vietas, naujus įrenginius ir planuojant įrenginių išsidėstymą patalpoje reikia atsižvelgti į tris pagrindinius žmogaus veiksnius: žmonės skirtingi, žmonių galimybės ribotos, žmonių reakcija nuspėjama. Ergonominio veiksnio tyrimas ir vertinimas susijęs su žmogaus anatominių, antropometrinių, fiziologinių ir biomechaninių charakteristikų bei fizinio darbo statinių ir dinaminių parametrų suderinamumu. Šio veiksnio tyrimas ir vertinimas gali padėti numatyti prevencijos priemones, sukuriant ergonomiškas darbo sąlygas. Ergonomika darbo vietose tiriama atsižvelgiant į darbo pozą, rankinį darbą, svorio nešimą, pasikartojančiu judesius. Tyrimas vykdomas stebint darbo procesą (darbo metodus, darbo aplinką, krūvius, darbuotoją).

Ergonominiai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210

Darbo aplinkoje žmogų veikia fizikiniai profesinės rizikos veiksniai. Jie skirstomi į grupes:

  1. apšvietimas
  2. šiluminė aplinka
  3. elektromagnetinis laukas
  4. triukšmas
  5. vibracija

Kiekvieno žmogaus reakcija į fizikinį veiksnį yra skirtinga ir priklauso nuo daugelio aplinkybių . Vieniems pakenkia net ir nedideli nukrypimai nuo normų, kitiems tai sukelia nepasitenkinimą, tretiems pablogėja savijauta, sumažėja darbingumas, sutrinka miegas. Skirtingos reakcijos priežastis gali būti amžius, sveikatos būklė bei veiklos pobūdis.

Atlikus laboratorinius tyrimus, galima sužinoti konkrečias kiekvieno veiksnio vertes ir numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojas būtų apsaugotas nuo kenksmingo poveikio, kuris gali būti profesinio susirgimo priežastis. Laboratorinius tyrimus atlieka atestuotos ar akredituotos laboratorijos.

2006 m. UAB „Sabelija” įkūrė fizikinių matavimų laboratoriją, kurios specialistai šiuolaikiniais prietaisais atlieka darbo vietų fizikinių veiksnių laboratorinius tyrimus ir pateikia matavimų protokolus.

kuo galime padeti

REIKIA ATLIKTI PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMĄ?

Kreipkitės į artimiausią UAB "Sabelija" padalinį nurodytais kontaktais ir gaukite pasiūlymą.
Scroll to Top