Civilinės saugos pratybos organizuojamos remiantis „Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašu", patvirtintu LR Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1295 bei „Civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodinėmis rekomendacijomis", patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-225:

Stalo pratybose dalyvauja institucijų atstovai, priimantys sprendimus. Jų metu aptariamos naujos su reagavimu ar padarinių šalinimu susijusios problemos, reagavimo koncepcijos, sąveika,  reaguojančių į ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tarnybų, institucijų savitarpio supratimas, derinami ekstremaliųjų situacijų valdymo, sąveikos planai. Stalo pratybos vyksta ne imituojamo įvykio vietoje, o posėdžių, konferencijų salės, ekstremalių situacijų komisijų, operacijų centrų patalpose. Jų metu nereikia bandyti jokių reagavimo ar komunikavimo veiksmų. Stalo pratybų esmė – pasiekti susitarimų ir suderinti būsimus reagavimo veiksmus institucijos viduje arba su kitomis institucijomis.

Pirmiausia rengiantis pratyboms priimamas civilinės saugos sistemos subjekto, organizuojančio pratybas, vadovo įsakymas „Dėl pasirengimo civilinės saugos pratyboms ir jų vykdymo". Ruošiamas pratybų planas, pratybų sąlygos, organizaciniai nurodymai dalyviams. Pratybos prasideda pratybų vadovui paskelbus pratybų pradžią. Pratybų koordinatoriai perduoda dalyviams pratybų sąlygas (pradiniai duomenys, papildomi duomenys, papildomi įvykiai), pagal kurias reaguojama. Pratybų pabaigą skelbia pratybų vadovas. Stalo pratybos vyksta seminaro arba diskusijų forma: 1.  seminaro forma rekomenduojama rengiant valstybės ir savivaldybės lygio pratybas, kai sprendžiamos su daugeliu organizacijų susijusios problemos, planuojama sutelkti daug dalyvių ir nagrinėjamu klausimu siekiama išklausyti kiekvieno dalyvio nuomonę. Dalyviams iš anksto pateikiama bendra pratybų situacija ar sąlygos, o pratybų metu dalyviai pristato pranešimus per pratybas nagrinėjamais klausimais. Vėliau pranešimus rašytine forma dalyviai perduoda pratybų vadovui ar koordinatoriui; 2. diskusijų forma gali būti  naudojama visų lygių stalo pratyboms. Ji rekomenduojama nagrinėjant problemas, susijusias su keliomis organizacijomis, arba  vienoje organizacijoje, kai reikia detaliai išnagrinėti ne daug, bet vieną ar keletą problemų. Diskusija vyksta, kai pratybų situacija ar sąlygos pateikiamos atskiriems dalyviams ar visai grupei. Pratybų metu priimtus sprendimus dalyviai sutartu būdu pristato pratybų vadovui. Pasibaigus pratyboms, pratybų vadovas nedelsdamas organizuoja pratybų aptarimą, kuriame turėtų dalyvauti pratybų organizatoriai, dalyviai, vertintojai, stebėtojai. Aptarimui vadovauja pratybų vadovas. Aptarimo  tikslas – sužinoti pirmuosius dalyvių įspūdžius apie pratybas, iškilusias problemas, pratybų naudą. Išsakytos dalyvių mintys gali būti panaudotos rengiant pratybų ataskaitą.

Pasibaigus pratyboms vertintojai turi surašyti vertinimo išvadas ir pateikti jas asmeniui, atsakingam už vertinimą. Asmuo, atsakingas už vertinimą, vadovaudamasis vertinimo išvadomis, rengia vertinimo ataskaitą ir pateikia ją pratybų vadovui. Pratybų vadovas, vadovaudamasis vertinimo ataskaita, pateiktomis pratybų vertinimo anketomis ir savo pastebėjimais, atlieka galutinį pratybų vertinimą ir išvadas įrašo į pratybų ataskaitą. 

Funkcinės pratybos skirtos įvertinti, tobulinti ir mokytis vykdyti konkrečias funkcijas ar procedūras, numatytas ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose (pav. evakavimas, žmonių paieška ir gelbėjimas, karantino režimo įvedimas, riaušių valdymas, cheminių medžiagų surinkimas, informacijos valdymas ir pan.).  Funkcinėse pratybose dažniausiai dalyvauja viena ar keletas institucijų, atliekančios pratybose išbandomas funkcijas ar procedūras. Funkcinės pratybos gali vykti patalpose ar imituojamo įvykio vietoje. Tai priklauso nuo pratybų tikslo ir tikrinamų procedūrų.

Civilinės saugos funkcinės pratybos rengiamos remiantis "Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašu" ir "Civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodinės rekomendacijas".

Pirmiausia rengiantis pratyboms priimamas civilinės saugos sistemos subjekto, organizuojančio pratybas, vadovo įsakymas „Dėl pasirengimo civilinės saugos pratyboms ir jų vykdymo". Ruošiamas pratybų planas, pratybų sąlygos, organizaciniai nurodymai dalyviams, imitacinės priemonės (jeigu reikia). Pratybos prasideda pratybų vadovui paskelbus pratybų pradžią. Pratybų koordinatoriai perduoda dalyviams pratybų sąlygas (pradiniai duomenys, papildomi duomenys, papildomi įvykiai), pagal kurias reaguojama. Pratybų pabaigą skelbia pratybų vadovas. Pasibaigus pratyboms vertintojai turi surašyti vertinimo išvadas ir pateikti jas asmeniui, atsakingam už vertinimą. Asmuo, atsakingas už vertinimą, vadovaudamasis vertinimo išvadomis, rengia vertinimo ataskaitą ir pateikia ją pratybų vadovui. Pratybų vadovas, vadovaudamasis vertinimo ataskaita, pateiktomis pratybų vertinimo anketomis ir savo pastebėjimais, atlieka galutinį pratybų vertinimą ir išvadas įrašo į pratybų ataskaitą.