Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos „Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo", patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1028:
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai ir kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų prevenciją vykdo jų kompetencijai priskirtose veiklos srityse ir rengia prevencijos priemonių planus (toliau – planas).
5. Planas tvirtinamas 3 metams. Plane turi būti nurodyti tikslai, prevencijos priemonės jiems pasiekti, atsakingieji vykdytojai, įgyvendinimo terminai, nustatyti vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, pagal kuriuos bus įvertintas tikslų įgyvendinimas.
8. Ūkio subjektai ir kitos įstaigos plane numato ir vykdo prevencijos priemones:
8.1. skirtas gresiančioms ekstremaliosioms situacijoms, nustatytoms atlikus ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, išvengti arba jų susidarymo galimybėms sumažinti, o joms susidarius – padariniams sumažinti;
8.2. susijusias su darbuotojų civilinės saugos mokymu ir pratybomis;
8.3. skirtas darbuotojams apie vidinius ir išorinius pavojus, galinčius daryti neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ar gyvybei, turtui ar aplinkai, taip pat prevencijos priemones ir veiksmus, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, informuoti ir šviesti.
9. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai ir kitos įstaigos vykdo nuolatinę plano įgyvendinimo stebėseną. Kiekvienų metų I ketvirtį parengia praėjusių metų ataskaitas, kuriose nurodo planuotas ir įvykdytas prevencijos priemones, tikslų įgyvendinimo rezultatus, prevencijos priemonių įvykdymo arba neįvykdymo priežastis ir šias ataskaitas pateikia:
9.1. valstybės institucijos ir įstaigos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui;
9.2. savivaldybių institucijos ir įstaigos – apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai;
9.3. ūkio subjektai ir kitos įstaigos – savivaldybės administracijos direktoriui.
11. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai ir kitos įstaigos kiekvienų metų I ketvirtį peržiūri, ar plane nurodytos ir įvykdytos prevencijos priemonės pašalino priežastis (sąlygas), dėl kurių gali susidaryti ekstremaliosios situacijos, ar sumažino jų galimus padarinius, ar įgyvendinti plane nurodyti tikslai, ar prevencijos priemonės atitinka ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, prireikus planą patikslina.
EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANŲ RENGIMAS
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planai rengiami remiantis „Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinėmis rekomendacijomis", patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-70.
Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai ir įstaigos, kurie atitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1-134 nustatytus kriterijus, rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.
Patvirtinto ar atnaujinto plano skaitmeninė versija siunčiama savivaldybės administracijos direktoriui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo plano patvirtinimo ar atnaujinimo dienos. Jeigu ūkio subjekte, kitoje įstaigoje susidariusio įvykio padariniai galėtų išplisti daugiau nei vienoje savivaldybėje, plano kopija ir (ar) skaitmeninė jo versija siunčiama ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams).
Ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai su planu, jo atnaujinimais supažindinami civilinės saugos mokymų darbo vietose metu. Darbuotojams kalendorinio veiksmų plano pagrindu parengiamos atmintinės, kad jie žinotų savo funkcijas įvykus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, susidarius ekstremaliajai situacijai. Šios atmintinės turi būti jų darbo vietoje, gerai matomos ir lengvai prieinamos.
Plane turi būti aprašyta:
- kas, kada, kokiu būdu įspės darbuotojus apie kilusį pavojų arba informuos apie susidariusią ekstremaliąją situaciją;
- kas ir kam turi pranešti apie įmonėje kilusį įvykį, kas yra atstovas spaudai ir pan.;
- kas vykdys konkrečius reikalingus veiksmus: kas priims sprendimus, organizuos gaisro gesinimą, turto evakavimą, išjungs elektros energiją, kaip bus naikinami užkrečiamosiomis ligomis sergantys gyvuliai ir pan.;
- kas organizuos darbuotojų evakavimą, kur darbuotojai bus evakuojami, kaip tai bus organizuojama;
- darbuotojų apsaugos nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių dėl gresiančio ar susidariusio įvykio, organizavimas, aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis (kas ir kaip išduos asmeninės apsaugos priemones ir pan.);
- kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės (kur jie yra, kas ir per kiek laiko juos parengs priimti žmones, kas juose dirbs ir pan.);
- pirmosios pagalbos teikimo darbuotojams, nukentėjusiems įvykių metu, organizavimas;
- materialinių išteklių telkimo procedūros gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams likviduoti ir jų padariniams šalinti (kokių išteklių gali prireikti, iš kur jie bus paimti, kas juos paims ir pan.).
EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANŲ AUDITAS
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planai rengiami remiantis „Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinėmis rekomendacijomis", patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-70.
Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai ir įstaigos, kurie atitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1-134 nustatytus kriterijus, rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.
Plano tikslinimas, atnaujinimas:
12.1. tikslinimas – plane esančios informacijos pakeitimas ir (ar) papildymas. Ilgainiui gali keistis ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos darbuotojai, jų telefonų numeriai, materialinių išteklių suvestinėse, kalendoriniuose veiksmų planuose, schemose pateikti duomenys ir t. t. Tikslinimo procedūra atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Patikslinto plano kopijos (plano išrašai) išsiunčiamos į planą įtrauktoms institucijoms;
12.2. plano atnaujinimas – procesas, kai planas yra peržiūrimas iš esmės. Jį rekomenduojama atlikti vieną kartą per 3 metus arba anksčiau, atsižvelgiant į plano tikslui pasiekti įtaką turinčius veiksnius (pvz., įvykus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, susidarius ekstremaliajai situacijai, po civilinės saugos pratybų, atsiradus naujiems pavojams, pasikeitus civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar įvykus kitiems pokyčiams, didinantiems ekstremaliųjų situacijų riziką ir keliantiems galimą pavojų jų kompetencijai priskirtoms veiklos sritims (sektoriams), civilinės saugos požiūriu svarbioms funkcijoms. Plano atnaujinimai turi būti suderinti su institucijomis, kurios yra įtrauktos į planą, patvirtinto plano kopijos (plano išrašai) išsiunčiamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, taip pat į planą įtrauktoms institucijoms.
Patvirtinto ar atnaujinto plano skaitmeninė versija siunčiama savivaldybės administracijos direktoriui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo plano patvirtinimo ar atnaujinimo dienos. Jeigu ūkio subjekte, kitoje įstaigoje susidariusio įvykio padariniai galėtų išplisti daugiau nei vienoje savivaldybėje, plano kopija ir (ar) skaitmeninė jo versija siunčiama ir atitinkamos (-ų) savivaldybės (-ių) administracijos (-ų) direktoriui (-iams).
