Per keletą pastarųjų metų kilo ne vienas didelis gaisras atliekų tvarkymo įmonėse:

2019 m. spalio 16 d. Alytuje, Pramonės g. 1, UAB „Ekologostika“ patalpose degė apie 1900 tonų panaudotų padangų. Gaisras padarė didžiulę žalą aplinkai. Po gaisro akyliau tikrinti imtos visos padangas perdirbančios įmonės.

2021 m. gegužės 14 d. Kaune , R. Kalantos g. 49, UAB „Ekonovus“ degė popieriaus ir plastiko pakuočių atliekos. Po įvykusio gaisro Aplinkos apsaugos departamentas pradės neplaninį įmonės patikrinimą.

2021 m. liepos 24 d., Zarasų pakraštyje įkurtame padangų saugojimo sandėlyje kilo gaisras, vidiniame įmonės pastate degė padangų drožlės. Į incidentą sureagavo ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Akivaizdu, kad rudeniui suplanuoti tolimesni padangų tvarkymo sugriežtinimo planai negali laukti ir su jais pradėsime jau pirmadienį“, – rašo ministras.

Skaudžių gaisrų padarinių galima būtų išvengti tinkamą dėmesį įmonėse skiriant civilinei ir gaisrinei saugai.

Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr.1-134 „Dėl kriterijų ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą“, ekstremaliųjų situacijų valdymo planus rengia vieną ar daugiau kriterijų atitinkantys ūkio subjektai ir kitos įstaigos arba (vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu) skirtingose savivaldybėse veikiantys ūkio subjektų ir kitų įstaigų struktūriniai padaliniai ar filialai:

1.1.2. ūkio subjektai, kurie steigia ar įsteigė ir eksploatuoja valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektus;

1.1.3. 10 ir daugiau darbuotojų turintys ūkio subjektai, tvarkantys pavojingąsias atliekas;

1.1.4. pavojingas chemines medžiagas ir mišinius tvarkantys ūkio subjektai, kurių projektinis sandėliavimo pajėgumas 100 ir daugiau tonų.

1.1.6. ūkio subjektai, turintys leidimus padangoms apdoroti ir (ar) laikyti jų susidarymo vietoje ilgiau kaip vienus metus, vadovaudamiesi Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis;

1.1.7. ūkio subjektai, turintys leidimus nepavojingosioms atliekoms apdoroti ir (ar) laikyti jų susidarymo vietoje ilgiau kaip vienus metus, vadovaudamiesi Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, kai išduotuose leidimuose nustatytas didžiausiais vienu metu leidžiamas laikyti nepavojingųjų atliekų kiekis, įskaitant atliekų apdorojimo metu susidarančių atliekų kiekį, yra 100 tonų ir daugiau;

Pažymėtina, kad ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą ir (arba) kuriuose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai (toliau – ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos) atsiranda prievolė organizuoti civilinės saugos pratybas. Pratybos organizuojamos vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintomis civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodinėmis rekomendacijomis.

Ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų pratybos organizuojamos šiuo periodiškumu:

1. funkcinės pratybos – ne rečiau kaip kas dveji metai;

2. stalo pratybos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus, išskyrus tuos metus, kai rengiamos funkcinės pratybos. 

Visų institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų darbuotojai turi būti mokomi civilinės saugos: kaip pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms, kaip elgtis joms gresiant ar susidarius.

Darbuotojų mokymas susideda iš:

-  mokymo pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus patvirtintose tipinėse civilinės saugos mokymo programose numatytas temas;

-  mokymosi veikti pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, jei institucija (įstaiga, ūkio subjektas) privalo tokį planą parengti.

Civilinės saugos mokymui pagal pasirinktą temą (-as) kasmet skiriama – ne mažiau kaip 2 akademinės valandos. Civilinės saugos mokymas yra įforminamas protokolu, kurį pasirašo institucijos, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir asmuo, vykdęs mokymą.

Darbuotojų civilinės saugos mokymas, civilinės saugos pratybų organizavimas leidžia pasiruošti tinkamai reaguoti į įvairius įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas bei išvengti arba minimalizuoti galimus nuostolius ir išvengti žmonių žūčių.