Pasaulyje įsitvirtinus nepaprastai situacijai dėl COVID-19 viruso, kiekviena valstybė turėjo skubiai imtis konkrečių priemonių viruso plitimui stabdyti. Ne išimtis ir Lietuva. Reaguojant į sustojusį įprastą gyvenimą darbo teisiniuose santykiuose, Lietuvos Respublikos Seimas skubos tvarka priėmė Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo ir kitų atitinkamų teisės aktų pakeitimus, iš kurių viena svarbiausių sričių – prastovų sureguliavimas.

Prastova – pamiršta priemonė virto labiausiai taikomu Darbo kodekso straipsniu

Daugelis darbdavių greičiausiai net spėjo pamiršti apie tokias priemones, kaip prastovos, kadangi dažniausiai prastovos asocijuojasi su tam tikru juridinio asmens ekonominiu nuosmukiu, veiklos mažėjimu, stagnacija. Tačiau paskutinėmis dienomis prastova tapo bene vienu labiausiai taikomu Darbo kodekso straipsniu. Valstybė, siekdama gelbėti darbo vietas, išvengiant staigaus nedarbingumo procento augimo, skubiai priėmė pakeitimus susijusius su prastovos reguliavimu. Esminiai pakeitimai – prastovų skelbimas dėl įvesto karantino, darbo vietų subsidijavimas ir išsaugojimas šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Prastovos skelbimas

Įvedus visoje valstybėje karantiną ir apribojus kai kurias juridinių asmenų veiklas, darbdaviai, kurie neturi galimybės organizuoti nuotolinį darbą ir faktiškai negali suteikti darbuotojams kito darbo, gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir tuo atveju, jeigu darbuotojams yra galimybė sudaryti nuotolinio darbo sąlygas, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos darbdavys objektyviai negali suteikti darbuotojams darbinės veiklos (nėra pardavimų, sustabdytas paslaugų teikimas ir pan.). Paskelbus prastovą darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojai atvyktų į darbą. Taip pat turi būti užtikrinama, kad darbuotojui bus mokama ne mažesnė minimalioji mėnesinė alga (MMA), jeigu darbuotojas dirba „pilnu etatu“. Reikėtų nepamiršti, kad pagal naująją tvarką darbdaviai turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtą prastovą, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas. Pranešimo formą galima rasti inspekcijos puslapyje.

Paskelbusiems prastovas – valstybės pagalba

Tinkamai įforminus prastovas, valstybė tiesia pagalbos ranką darbdaviams – teiks subsidijas darbo vietoms išsaugoti. Šiai dienai patvirtinti subsidijos dydžiai: 70% nuo darbuotojo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,50 Eur bruto arba 90% nuo darbuotojo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur bruto, paliekant darbdaviams rinktis. Subsidija bus mokama tol, kol tęsiasi ekstremali situacija ar karantinas. Tačiau reikėtų nepamiršti apie tai, kad pasinaudojus subsidiją, iš darbdavių taip pat bus reikalaujama atitinkamų įsipareigojimų, pirmiausia, išlaikant ne mažiau kaip 50% darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos. Dėl subsidijos darbdaviai turės kreiptis į Užimtumo tarnybą.

Galbūt tai nėra itin efektyvi priemonė darbdaviams, bet tai bet kuriuo atveju yra geresnis sprendimas nei darbuotojų atleidimas, todėl nepamirškite ja pasinaudoti.